Ugnis židinyje nuo seno simbolizuoja šilumą ir jaukumą šeimoje.

Šeimos židinio įteikimo per vestuves tradicija atėjo dar iš pagonybės laikų, kai ugnis buvo garbinama tarsi dievybė, o šeimos židinio ir ugnies deivė buvo – Gabija. Taigi, ugnis buvo namų gerovės simbolis.  Šventa ugnis turėjo rusenti kiekvienuose namuose ir ji  niekuomet negalėjo užgesti.
Matyt dar tada gimė tradicija, kad naujai susikūrusiai šeimai nuolat degantį židinį užkurdavo ne kas kitas, o jaunavedžių tėvai.

Perduodamas židinys yra visų vertybių ir gražaus pavyzdžio, kurį tėvai palieka savo vaikams, simbolis.

Šeimos židinio įteikimas yra viena jautriausių ir gražiausių vestuvių dienos akimirkų, turinčių gilią simbolinę prasmę.

Židinio uždegimo ceremonijos metu jaunųjų tėveliai tarsi perduoda šventą ugnį, atsineštą iš savo šeimų židinių. Uždegdami naujos šeimos gėrio ir doros židinį, tėveliai linki, kad jame niekada neužgestų pasitikėjimo, pagarbos, bei laimės ugnis, simbolizuojanti šeimos santarvę ir meilę. Pataria saugoti šeimos židinį, nekūrenti jo pernelyg kaitriomis malkomis ir nepalikti atvėsti. Tikina, jog židinio ugnis, lyg palinkusios virš Jūsų mamos gera ranka laimins visam gyvenimui…

Galbūt todėl Šeimos židinio perdavimo tradicija egzistuoja beveik visose Lietuvoje švenčiamose vestuvėse. Ir tai nenuostabu, nes šeimą galima sulyginti su židiniu ar šventu aukuru, prie kurio kasdien  sugrįžtama atgauti fizinių ir dvasinių jėgų. Po kiek laiko šeimoje atsiranda vaikai, kurie taip pat šildosi ir bręsta visaapimančioje šio židinio šilumoje.

Anksčiau šeimos židinys buvo vienareikšmiškai suvokiamas kaip namukas su žvakele.

Šiais laikais šeimos židinį atstoja bet kokia daili žvakidė ar žibintas. Stengiamasi pritaikyti tokį židinį, kuris ne tik bus simboliškas, tačiau ir derės prie namų interjero, atitiks jaunavedžių skonį. Taigi, galima sakyti, kad bandoma šeimos židinį padaryti praktiškesnį.

Kokį jį pasirinkti – kiekvienos poros apsisprendimo reikalas. Išsirinkti tikrai yra iš ko – tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.