Ispanijoje, po to, kai jaunojo pasipiršimas būna priimtas, jaunikis nuotakos tėvui tradiciškai dovanoja laikrodį.
Nors kai kurios nuotakos vis dar laikosi papročio išsiuvinėti savo jaunikio marškinius, šių dienų ispanų jaunosios dažniausiai sau renkasi baltas vestuvines sukneles, o ne juodus nėrinius ar šilkines oranžines sukneles, kurios kadaise buvo labai populiarios.
Kad ir kokia suknelės spalva būtų, nertos mantilijos, sutvirtintos šukuočiais, dažnai papildo ispanų jaunosios vestuvinės suknelės ansamblį. Andalūzijoje kai kurios nuotakos dėvi flamenko stiliaus apsiuvais papuoštas sukneles, tuo pagerbdamos savitą regioninį šokį.
Gėlių pasirinkimas nuotakos puokštei, priklausomai nuo regiono, taip pat labai skiriasi. Sevilijoje, pavyzdžiui, kurioje gausu kvapnių apelsinų medžių, nuotakos dažnai dėvi apelsinų žiedų vainikus arba pasirenka sodrias jų puokštes, tuo liudydamos pagarbą apelsinų medžiui.
O štai Andalūzijoje nuotakos labiau mėgsta rožinių ir baltų rožių girliandas.
Kastilų nuotakos paprastai renkasi baltas gėles.
Kadangi pietauti vėlai yra viduržemio regiono paprotys, vestuvinės ceremonijos dažniausiai iki vakaro nėra planuojamos.
Tradiciškai, nuotakos tėvas lydi savo dukrą iki bažnyčios, o jaunasis nuotakos prieš ceremoniją nebūna matęs.
Jaunojo mama bažnyčioje taku eina kartu su savo sūnumi.
Ispaniškų vestuvių ceremonijose vis dar galima išvysti 13 auksinių monetų, kurios būna sudėtos specialiai tam skirtoje piniginėje ar dėžutėje. Šio papročio detalės keičiasi, bet net ir dabar nesunkiai galima įsigyti šiai tradicijai skirtų monetų. Nepriklausimai nuo to, auksinės tai monetos ar aukso imitacija, jos vestuvinę ceremoniją vedančio kunigo būna pašventinamos.
Tradicijos ištakos simbolizuoja Jėzų Kristų ir jo 12 apaštalų. Bet ši tradicija turi ne tik religinę, bet ir praktinę prasmę. Tai lyg ir jaunikio įsipareigojimas išlaikyti savo būsimą žmoną.
Jaunikis ir jaunoji, kaip ir Lietuvoje, apsikeičia žiedais, kurie yra nešiojami ant dešiniosios rankos ketvirtojo piršto.
Išeinant iš bažnyčios Ispanijoje jaunavedžiai dažnai pasitinkami fejerverkais.
Vestuvinis pobūvis, kaip jau minėjome, paprastai prasideda vėlyvą vakarą.
Pagrindinis vestuvinis šokis vadinamas “sequidillas manchegas”.
Kas įdomu, svečiai, sušokę su jaunąja, tradiciškai duoda jai pinigų.
Be to, siekiant papildyti jaunos šeimos biudžetą, varžytinėse gali būti parduodamos jaunikio kaklaraiščio ir/ar jaunosios keliaraiščio skiautės.
Kaip ir Lietuvoje, Ispanijoje yra populiari jaunosios puokštės metimo ceremonija. Tikima, jog puokštę pagavusi mergina ištekės pirmoji.
Be to, jaunoji nevedusioms merginoms išdalina segtukus gėlių motyvais, kurie prie rūbų prisegami specialiai aukštyn kojomis. Tikimasi, jog segtukai bus pamesti šokių metu ir tai bus dar vienas ženklas, rodantis jog segtuką pametusi mergina greitai ištekės.
Gan įprasta dovanėlės vestuvių svečiams – cigarai džentelmenams ir kažkas maloniai kvepiančio moterims.
Pobūvio meniu gausu vietinių delikatesų. Pavyzdžiui, pakrantėse vyrauja jūros gėrybių maistas ir ryžių troškinys „Paella“, o sangrija, raudono vyno punčas yra sutinkami beveik visuose ispaniškuose susibūrimuose.
Vestuviniuose pyraguose visuomet yra gausu vaisių bei migdolų.
Tad ir Jūs, iš kur bebūtumėt kilę, drąsiai galite „pasiskolinti“ vieną kitą paprotį iš turtingos Ispanų vestuvių kultūros.