X
Graikiškos vestuvės

graikijaPirmosios vestuvinės apeigos Graikijoje – piršlybos.

Piršlį arba svočią (beje, dažniau svočią), renkamą iš  giminių ar draugų tarpo, paprastai siunčia jaunikio tėvai pas jaunosios tėvus. Bet, retkarčiais būna ir atvirkščiai. Jiems tarpininkaujant sudaroma pirminė sutartis. Pagrindinis klausimas – kraitis: ar jis susidės  tik iš rūbų, naminių galvijų ir kitų namų apyvokos reikmenų, ar bus įtraukti ir svarbesni dalykai – pinigai, nekilnojamas turtas ir pan.

 

Kraitės dydis ir pobūdis  vaidina ne tik ekonominį vaidmenį, bet įtakoja ir visuomeninį besituokiančių šeimų prestižą.

 

Miesto sąlygomis pagrindiniu  kraitės elementu (neskaitant pinigų ir vertybinių popierių) tampa namas, o kaime – žemės sklypas su augančiais jame alyvmedžiais ir vynuogynais, o taip pat ir namai.

 

Akivaizdu, jog būtent kraitis šiuo atveju tampa jaunos šeimos gerovės pagrindu ir daro esminę įtaką jaunosios pasirinkimui.

 

Yra duomenų, jog neturtingųjų sluoksniuose, siekiant išvengti kraičio išmokėjimo  ir išlaidų vestuvėms, o taip pat nesant tėvų palaiminimo, praktikuojamas (kaip ir daugelyje kitų kultūrų) fiktyvus jaunosios pagrobimas (su jos sutikimu). Kaip taisyklė, tokios santuokos baigiasi tėvų susitaikymu. Nors, kartais susitaikyti nepavykdavo.

 

Sužadėtuvės gali būti prieš kelis mėnesius ar net metus iki vestuvių. Jų pagrindinis tikslas – pasirašyti vedybinę sutartį tarp jaunikio ir jaunosios tėvų.  Kunigo dalyvavimas sužadėtuvių ceremonijoje reiškia, jog šią santuoka laimina bažnyčia, kuri tuo pačiu tampa santuokos garantu.

 

Tradiciškai vestuvinis sezonas graikų valstiečiams prasideda spalio pabaigoje (šv. Dimitrijaus dieną, spalio 26 dieną). Tuo metu užbaigiami visi lauko darbai, be to tam laikui jau būna išspaustas jaunas vynas.

 

Ir atvirkščiai – pats netinkamiausias laikas vestuvėms laikomas gegužis. Netinka vestuvėms ir keliamieji metai. Pati nepalankiausia vestuvėms savaitės diena – trečiadienis. Prastas ketvirtadienis, kuomet iš viso nerekomenduojama daryti kokių nors svarbių reikalų. Netinkamas ir antradienis, antra savaitės diena, kadangi vedusiems antrą savaitės dieną teks vesti dar kartą…

 

Palanki diena vestuvėms – sekmadienis. Bet, visa vestuvinė procedūra gali tęstis iki penkiolikos dienų, įskaitan savaitę prieš ir savaitę po vestuvių.

 

Linksmybės prasideda sekmadienį, t.y. savaitę prieš jungtuves. Tą dieną jaunikis pasiunčia jaunąjai kokią nors dovaną ar ateina pats, vienokiu ar kitokiu būdu paskelbdamas, kad vestuvės įvyks už savaitės.

 

Šiaurinėje Graikijoje atėjęs į jaunosios namus jaunikis bučiuoja rankas būsimam uošviui ir uošvienei, po ko jie pereina prie dalykinių klausimų aptarimo. Jei sutinkamai su preliminasius susitarimu  jaunosios šeima būna pasižadėjusi pinigus, tai jaunikis juos kaip tik tuo metu ir gauna. O nekilnojamam turtui jam įteikiami garantiniai raštai.

 

Vakare jaunikis linksminasi savo namuose su draugais, o jaunoji kviečia pas save tuo pačiu tikslu savo drauges. Jos visą sekančią savaitę padės jaunajai. Pirmadienį prasideda pasirengimas vestuvėms. Šiaurinėje Graikijoje jaunoji draugių padedama dažo plaukus iš vakaro gautais nuo jaunojo dažais. Plaukų dažymo metu dainuojama speciali daina. Tai ypatingai liūdna daina, vaidinama „linksmybių daina“. Toks prieštaravimas yra įprastas vestuvinėms apeigoms.

 

Antradienis – ritualine prasme nepalanki diena – paprastai praleidžiamas švenčiant.

 

Trečiadienį priimta „sudėti kraitį“. Tame dalyvauja vedusios moterys iš giminių ir draugų šeimų. Didžioji dalis kraičio sudedama į šventiškais išpuoštas skrynias, o dovanos išstatomos apžiūrai.

 

Pagrindiniai parengiamieji darbai atliekami ketvirtadienį ir penktadienį: kepiama šventinė duona, ruošiamos malkos, perduodamas kraitis, kviečiami svečiai ir kt.

Veiksmų sudėtis įvairiose Graikijos regionuose ženkliai skiriasi. Bendri bruožai pastebimi tik simbolinę ir magišką prasmę turinčiuose asmenyse ir daiktuose.

 

Atskirus pavedimus atlieka, pvz., merginos ar vaikai, ypač atsakingus atlieka merginos ar vaikai, kurių tėvai gyvi. Kitos užduotys pavedamos ištekėjusioms moterims ar močiutėms. Įvairiomis kombinacijomis naudojamos monetos, miltai, saldumynai, įvairūs augalai ir vaisiai. Juos deda į tešlą, apipila ceremonijų dalyvius ir pan.

 

Tomis pačiomis dienomis jaunikis ir jaunoji organizuoja vakarėlius draugams ir draugėms.

 

Visuomet labai svarbus momentas buvo jaunosios išėjimas iš namų. Beje, ji visais įmanomais būdais turėjo demonstruoti savo nenorą palikti tėvų namus, kad ji išvedama jėga. Jaunosios išvedimas visada būna iškilmingo ir liūdno charakterio.  Jaunoji bučiuoja namiškiams rankas, eina lėtai ir nuleidusi akis. Dažnai jaunoji ir ir jos artimieji verkia, skamba liūdna muzika. Kartais giminės atsisveikindami dovanoja jai dovanas, kurias surenka brolis ar sesuo. Tikra sesuo ar pusseserė išveda jaunąją iš namų, prilaikydama už pažastų.

 

Jaunieji gali vykti į bažnyčią kaip pėsčiomis, taip ir raiti. Jei vykstama arkliais, kavalkada tris kartus apvažiuoja bažnyčią.  Trečią kartą jaunoji sustoja priešais  bažnyčios duris, ima ant rankų berniuką, bučiuoja jį tris kartus, duoda jam obuolį, į kurį susmaigstytos smulkios monetos. Anyta ar kuris nors kitas jaunikio vyriausias giminaitis nukelią jaunąją nuo arklio.

 

Jei į bažnyčią einama pėsčiomis, prieinant prie bažnyčios dainuojama daina, kurioje jaunoji sulyginama su papuolusia į tinklą kurapka. Jaunoji prie įėjimo į bažnyčią sustoja, tris kartus nusilenkia.

 

Į vidų ją įveda uošvis ar kuris kitas vyriausias jaunikio giminaitis. Pasitinka jaunąją prie bažnyčios slenksčio kunigas ir veda ją prie altoriaus. Bažnyčioje randasi vestuvinis paplotėlis ir taurė su vynu, kuriuo šventinami jaunieji.

 

Pagrindinis momentas bažnyčioje   – jungtuvės. Vainikus tam tikslui pina jaunosios draugės iš vynuogynų, serbentų ir medvilnės šakelių arba juos daro iš dirbtinių gėlių.

Vainikai gali būti pagaminti iš sidabro ir būti bažnyčios nuosavybe, suteikiama tik vestuvinės ceremonijos metu, kaip ir prabangiai puoštas jungtuvių diržas bei kiti atributai.

 

Svainis arba svainė „pakeičia vainikus“ ,  po to užmeta medžiagos gabalą, kuris randasi viename krepšyje su vainikais, ant jaunosios peties arba apgaubia šia medžiaga abu jaunuosius.

 

Išeinant iš bažnyčios ant jaunųjų barstomi ryžiai, sumaišyti su saldainiais ir smulkiomis monetomis.

 

Šiaurės Graikijoje iš karto po jungtuvių jaunoji prisega prie dalyvaujančių vestuvėse svečių viršutinių rūbų po kalnų gėlių puokštelę. Tėvai ir visi svečiai paeiliui apkabina jaunuosius, bučiuoja juos į kaktą ir linki laimės.

Susiję straipsniai
Graikiškos vestuvės
2015.01.25

Pirmosios vestuvinės apeigos Graikijoje – piršlybos. Piršlį arba svočią (beje, dažniau svočią), renkamą iš  giminių ar draugų tarpo, paprastai siunčia […]

Bulgariškos vestuvės
2015.01.25

Vestuviniai ritualai Bulgarijoje prasidėdavo nuo piršlybų.   Piršliais būdavo pasirenkami jaunikio giminės, būtinai susituokę ir jau turintys piršlybų patirties. Piršlyboms […]

Angliškos vestuvės
2015.01.23

Dienos ir mėnesio pasirinkimas vestuvėms anglams yra labai svarbus – netgi tiems, kas nerengia vestuvių, o tiesiog registruoja santuoką. Anglija […]

Atsiliepimai
Vestuvių planavimo kompanija
"Smagios Vestuvės"
Adresas korespondencijai:
Gedimino 24-4, Kaunas LT-44319
Tel./faksas:
+37037222416
Mob. tel.:
+37065997662;   +37065997668
El.paštas:
info@vijolina.lt
Siųsti