Autorius: Malonu susipažinti su jūsų žmona. Gerai, kad dabar kalbėsimės trise. Tikiuosi, kad tai padės geriau įsigilinti į pokalbių temas.

Skaitytojas: Pažiūrėsim, kai dugną dėsim. Man regis, nieko gero iš to nebus.

Skaitytoja: Aš taip pat džiaugiuosi susipažinusi su jumis. Jūs pirmas žmogus, kuris gali taip ramiai ir išmintingai kalbėti su maniškiu. Juk jis toks nepakantus kito nuomonei!

Jis: Na, štai, prasidėjo! Dar kojų pas jus neapšilo, o jau atsikalbinėja prieš vyrą!

Ji: Neburbuliuok, o keisk į gera savo būdą, jeigu sieki dorybės.

Jis: Kas tau dabar nepatinka?

Ji: O tas! Be perstojo bambi ir amžinai viskuo nepatenkintas.

Autorius: Matau, kad jūs tarpusavyje labai temperamentingai bendraujate. Bet gal negaiškime laiko ir pradėkim nelengvą pokalbį apie tai, ką reikia daryti, kad šeimyninis gyvenimas būtų laimingas. Pradžiai siūlau išsiaiškinti, kada vaikinui reikia vesti ir kada jam geriau palaukti.

Vedos nurodo, kad yra keturi gyvenimo laikotarpiai: pirmuoju žmogus mokosi, po to prasideda šeimyninis gyvenimas, vėliau atmetamos pareigos, trukdančios tobulėjimui, ir galiausiai ateina pasaulio atsižadėjimo laikotarpis.

Jis: O ar negalima mokytis susituokus?

Ji: žinoma, ne! Juk reikia šeima rūpintis.

Jis: Patylėk, brangute, ne tavčs klausiu. Viešpatie, na, argi įmanoma tokioje situacijoje rimtai pasikalbėti?

Autorius: Aš sutinku, kad galima mokytis ir vedusiam žmogui. Tačiau dėl daugelio priežasčių geriau pirma išmokti gražiai elgtis ir kokio nors amato, o jau paskui vesti.

Ji: Matai! Vedusiam žmogui geriau rūpintis šeima. Aš taip ir sakiau, bet tu, nutaisęs protingą miną, nuolatos man užčiaupi burną. Kad ir ką bekalbėčiau, tave tai nelabai domina.

Jis: Dieve, padėk man gauti žinių štai tokiomis ekstremaliomis sąlygomis! O kokios priežastys lemia, kad besimokinant geriau būti vienam?

Autorius: Pirmoji gali pasirodyti kiek neįprasta. Mat laikantis celibato, tai yra, neeikvojant lytinės potencijos mokymasis tampa daug efektyvesnis.

Jis: Vadinasi, seksualinė energija kažkaip įtakoja žinių įsisavinimą?

Autorius: Tai pati galingiausia energija. Tinkamai su ja apsieinant, galima labai greitai pakeisti savo gyvenimą.

Jis: Kokia konkreti celibato celibato nauda žmogui?

Autorius: Vedose nurodyta, kad tai padeda tobulinti charakterį, didina ištvermingumą bei psichinę ir fizinę energiją, gerina sveikatą, padeda stiprinti atmintį, be to, suteikia ryžto ir entuziazmo, siekiant pasirinktų tikslų. Kitaip sakant, žmogus, laikydamasis celibato, sustiprina ir labai apvalo savo intelektą, o tai yra pats svarbiausias faktorius, padedantis sėkmingai įsisavinti žinias.

Antroji priežastis: Vedose dar pasakyta, kad geriausia, kai visa žmogaus veikla dera su tuo gyvenimo laikotarpiu, kurį išgyveni. Todėl jaunystėje geriau mokytis, o vedybiniam gyvenimui patariama atsidėti jau subrendus. Apie tai mes jau kalbėjome, aiškindamiesi, kaip mūsų likimą įtakoja laikas, vieta ir aplinkybės.

Trečia priežastis: natūralu, kad kai jaunas žmogus neturi žmonos, jam niekas per daug netrukdo susitelkti į mokslus. O vedusiam atsiranda daug papildomų pareigų, kurios atima galybč laiko.

Ketvirta priežastis: po vedybų, kai nuolatos bendraujama su priešinga lytimi, stiprėja žmogaus egoizmas. O mes jau kalbėjome, jog žinioms įsisavinti reikalingas nuolankumas, kurį daug lengviau ugdyti, kai nėra glaudaus bendravimo su priešinga lytimi.

Penkta priežastis: šeimyninių santykių karma - pati sunkiausia, todėl geriausia jai leisti pasireikšti, kai baigiasi mokslui skirtas laikas.

Jis: Aš ir sakiau, kad mano šeimyninis gyvenimas nepadeda man tinkamai įsisavinti iš jūsų gautas žinias.

Ji: Ką tuo nori pasakyti? Kas tau trukdo šeimoje?

Jis: Neįsižeisk, juk mes paprasčiausiai diskutuojame.

Ji: Niekas šiaip sau nevyksta, viskas turi priežastį.

Jis: Viešpatie, na, kaip tokiomis sąlygomis galima dirbti?

Autorius: Keistoka, kai netikintis žmogus taip dažnai šaukiasi Dievo. Panašu, kad jūs labai sunerimęs, tik neaišku, kodėl. Juk jūsų žmona turi teisę išsakyti savo moterišką požiūrį, tai nė kiek netrukdo diskutuoti. Juk mes tam ją ir pakvietėme. Jeigu jos kalba jums atrodo pernelyg emocinga, tai žinokite, kad moterims, palietus šeimynines temas, gana sunku tramdyti savo emocijas.

Ji: Atleiskite, prašau, jei aš pernelyg audringai reiškiu savo jausmus.
Autorius: Nieko tokio, viskas normalu, pratęskime pokalbį. Vedęs žmogus neturėtų ardyti šeimyninio gyvenimo dėl mokslo ar kitų tikslų. Labai norint laiko visada galima rasti. Juk ir jūs anksčiau kažkaip rasdavote laiko su manimi kalbėtis, tai gal ir ateity kaip nors prasisuksite.

Jis: Jūs neįsivaizduojate, kaip sunku ko nors išmokti, kai tiek problemų. Darbas, vaikai, artimųjų ambicijos…

Autorius: Bet jeigu jūs su šiomis temomis nesusidūrėte iki vedybų, vadinasi, dabar pats laikas jas aptarti. Be to, jūs pranašesni už nevedusius, nes viską tuoj pat galite patikrinti praktiškai. Tai vis jūsų žmonos nuopelnas, kuri maloniai sutiko dalyvauti, aptariant tokią sudėtingą temą. Tiesa, jūs dabar patiriate papildomą emocinį krūvį, bet tai padės jums užsigrūdinti.

Jis: Kol kas aš jaučiuosi tik gniuždomas… Tačiau man rūpi toks klausimas: kalbėdamas apie celibatą, jūs pabrėžėte aiškų nevedusių žmonių pranašumą prieš vedusius. Panašu, kad geriau apsieiti be žmonos. Atvirai kalbant, aš visada taip galvojau.

Autorius: Jeigu žmogus jaučia stiprų lytinį potraukį, baigęs mokslus jis būtinai turi vesti, antraip jo laukia palaidas gyvenimas. O jei kalbėsime apie mokymąsi, tai tas minėtas pranašumas labai ryškus.

Ji: Tai Vedos nerekomenduoja kurti šeimą tiems, kurie neturi lytinio potraukio?

Autorius: Taip, tokios rekomendacijos ten yra, bet jos skirtos tik vienuoliams, kurie visiškai pasišvenčia dvasiniam gyvenimui. Visiems kitiems žmonėms, kuriems būdingas materialios laimės troškimas, celibatas rekomenduojamas tik mokymosi laikotarpiui. Po to rekomenduojama kuo greičiau pradėti atsakomybės reikalaujantį gyvenimą.

Jis: Gyvenimas, reikalaujantis atsakomybės… Kas tai?
Autorius: žinoma, atsakomybės jausmas geriausiai išsivysto tada, kai žmogus visiškai atsideda dvasinei praktikai. Tai įmanoma tik atsižadėjus pasaulietiško gyvenimo būdo. Tačiau tas atsižadėjimas neturi būti dirbtinis; o tikrasis atsižadėjimas visada rodo labai aukštą sąmonės lygį. Todėl dauguma žmonių nepasiruošę taip gyventi, taigi tam, kad sustiprėtų atsakomybės jausmas, visi, pabaigę mokymosi laikotarpį, turi kurti šeimas ir rūpintis savo artimaisiais. Tai labai padeda sutvirtinti jų intelektą.

Ji: Supratau – rūpestis artimaisiais stiprina atsakomybės jausmą ir kartu - intelektą. žmogus tampa išmintingas, o tai būtina sąlyga, norint neprasilenkti su laime. Bet aš noriu paklausti. Jeigu vedęs žmogus su artimaisiais elgiasi neatsakingai, tai turbūt ir jo intelektas silps, taip? Tokiu atveju gali būti, kad iki vedybų žmogus elgiasi atsakingiau, negu sukūręs šeimą.

Autorius: Kadangi šis klausimas kiek ankstyvas, atsakysiu į jį trumpai. šeimyninio gyvenimo pradžioje jauniesiems iš tikrųjų sutrinka blaivi mąstysena, kadangi jie daugiau ar mažiau pasineria į juslinius malonumus. Tačiau teisingai organizuojant šeimyninį gyvenimą toks atsipalaidavimas ilgainiui praeina ir, esant norui, prasideda progresas. žinoma, jeigu pora nesistengs progresuoti, tai jų intelektas vis labiau silps, ir prasidės problemos, su kuriomis anksčiau ar vėliau reikės kažką daryti. Tokiu būdu, vedybinis gyvenimas verčia mus susiimti.

Jis: Jeigu intelektas vedybiniame gyvenime silpsta, tai nebus ir šeimyninės laimės…

Autorius: štai todėl vedybinis gyvenimas ir reikalauja atsakomybės, nes siekiant dvasinio progreso reikia būti ypač atidžiam.

Ji: O man atrodo, kad merginos santuokoje įgauna daugiau proto. Argi visada jaunųjų intelektas keičiasi sinchroniškai?

Autorius: Daugeliu atvejų yra būtent taip, nes jų intelektus sieja stiprus ryšys. Tačiau vėliau situacija gali keistis.

Ji: Ir dar man atrodo, kad po vedybų vyrai aptingsta ir tampa lengvabūdiškesni. O moterims šeimoje daug triūsti, nelabai ir atsipalaiduosi.

Autorius: Intelektas ne visada susijęs su žmogaus darbingumu. Bendro gyvenimo pradžioje abiejų charakteriai dažniausiai pablogėja. Vienas kitame jie mato tik trūkumus, todėl jiems atrodo, kad tik kitas sutuoktinis - niekam tikęs, o pats sau kiekvienas atrodo visai geras.

Ji: Bet jeigu vieno kurio sutuoktinio būdas iš tiesų sugenda, kaip turi elgtis kitas?

Autorius: Jeigu vienas kuris - tikrai švelnesnio būdo, tai jis dažniausiai stengiasi nepastebėti kito trūkumų, o susitelkia į savuosius.

Ji: Bet tai veidmainystė. Jeigu žmogus turi trūkumų, tai kurių galų apsimesti, kad jų nėra?

Autorius: Mes dabar kalbame ne apie veidmainystę. Veidmainiai taip pat gali apsimesti, kad nepastebi kitų trūkumų, tačiau jų viduje kaupiasi pyktis ir nuoskaudos. Dabar kalbame apie atvejį, kai vieno iš sutuoktinių charakteris tikrai yra geresnis. Ir šis pranašumas visada pasireiškia tuo, kad jis visai natūraliai, nė kiek neapsimetinėdamas, mato tik savo trūkumus. Jam visai nesinori matyti kitų trūkumus.

Ji: Ar tai vienintelis gero charakterio kriterijus?

Autorius: Ne, jų yra daug. Bet kalbant apie vyro ir žmonos santykius, savybė matyti tik savo trūkumus yra pats svarbiausias požymis, nurodantis, kad to sutuoktinio charakteris tikrai geresnis.
Nuolankumas ir atlaidumas – tai du vienos spynos raktai, kuriais atidaromos durys į vedybinių santykių tobulinimą. Jeigu žmogus ugdo savyje šiuos du bruožus, tai jis, be abejo, bendraujant pasirodys žymiai geriau.

Ji: O ar toks žmogus ilgainiui netampa atpirkimo ožiu?

Autorius: Taip būna, bet retai. Paprastai žmogų, kuris stengiasi elgtis teisingai, artimieji greitai pradeda vertinti ir gerbti. šiaip jau verta žinoti, kad kiekvienas sutuoktinis linkęs pastebėti visas jam padarytas nuoskaudas ir visai nepastebi, kad ir pats įžeidinėja kitus. Dar daugiau, tokie įžeidimai laikomi teisingomis pastabomis, kurios būtinai padės pasitaisyti artimam žmogui.

Ji: Tai ką, geriau tų pastabų nė nesakyti, tegu visi gyvena sau kaip nori?

Autorius: Teisinga pastaba visada priimama pozityviai. Bet mes dabar kalbame apie įžeidžiančias pastabas. Dažniausiai žmogus net nepastebi, kad jo pastabos yra užgaulios.

Ji: O kaip suprasti, ar jos užgaulios, ar ne?

Autorius: Labai paprastai – jeigu pastaba teisinga, tai žmogus nepasijus įžeistas.

Ji: Bet pasitaiko, kad kitas ir nuo gražiai išreikštos pastabos užsigauna.

Autorius: Taip nebūna, medaus niekas neatsisako. Jeigu pastaba įvyniota į gailestingumą ir atsižvelgiama į sutuoktinio charakterio ypatybes, tai santykiai po to tik pagerės. Meilė iššaukia meilę, o į pyktį, tegu ir užslėptą, atsakoma irgi tuo pačiu.

Jis: Norėčiau žinoti, kodėl taip būna, kad, atrodo, teisinga pastaba iš tikrųjų įžeidžia artimą žmogų?

Autorius: Taip yra todėl, kad pastabas mes darome ne iš gailestingumo, o tuo metu, kai mus apima pyktis ar susierzinimas, todėl jose slypi grubumas, o ne meilė ir nuolankumas.

Jis: Pasitaiko, kad artimo žmogaus elgesys tiesiog išveda iš kantrybės. Negi jam apie tai negalima pasakyti tuo metu, kai esi suirzęs? Juk reikia kažkaip apsiginti.

Autorius: Taip, žmogus kartais nesusivaldo ir, vedinas bendros karmos, įsivelia į ginčus. Tačiau po viskam jis turėtų rasti savyje jėgų atsiprašyti. Pirmutinis.

Jis: Net jeigu ne jis pirmas pradėjo tą kivirčą? Ar taip nenukentės jo autoritetas?

Autorius: Bet kokiu atveju visada geriau atrodo tas, kuris pirmutinis atsiprašo. Būtent toks faktas rodo jo pastangas tinkamai elgtis.

Jis: O kaip suprasti, kad kažką pasakei ne taip?

Autorius: Jeigu pastebėjote, kad jūsų žodžiai įžeidė ar supykino, tai ženklas, kad reikia nedelsiant paprašyti atleidimo, net jeigu nelaikote savęs kaltu.
Tačiau mes nuklydome nuo temos. Primenu, kad kalbėjome apie tą gyvenimo laikotarpį, kai žmogus dar tik mokosi. šiaip jau mokytis niekada nevėlu. Reikia tiesiog kiekvieną dieną mokytis teisingai gyventi. Pasak Vedų, tai yra esminis protingos egzistencijos bruožas. O kai žmogus semiasi žinių jaunystėje, tuo metu rekomenduojama laikytis pakankamai asketiško gyvenimo būdo. Tai padeda geriau įsisavinti žinias, formuotis tinkamiems charakterio bruožams, įgyti aukštą profesinę kvalifikaciją ir ateityje sukurti tvirtą šeimą su dvasinėmis tradicijomis.

Ji: Vadinasi, jeigu žmogus jaunystėje rimtai neužsiėmė savo charakterio šlifavimu, tai jo vedybiniame gyvenime konfliktai tiesiog neišvengiami?

Autorius: Taip.

Ji: Negi nebūna jokių išimčių? Paprasčiausiai - pora susipažįsta, sumaino žiedus ir laimingai sau gyvena.

Autorius: Jeigu laimingai, tai reiškia, kad jie kiekvieną dieną stengiasi save tobulinti. Išimčių iš šitos taisyklės nebūna. Jeigu šeimyninis gyvenimas grindžiamas lytiniu potraukiu, tai visada susidaro terpė abipusio egoizmo stiprėjimui. Todėl šeimyninis gyvenimas likimo skirtas nuolatinei kovai su savo egoizmu. Jeigu sutuoktiniai gyvena lengvabūdiškai, jų egoizmas auga, o intelektas atitinkamai silpnėja, ir tada pašlyja jų tarpusavio santykiai.

Jis: Nuostabu. Tai reiškia, kad jeigu sutuoktiniams nerūpi pagerinti savo charakterius, jie pasmerkti konfliktams ir vargams.

Autorius: Todėl Vedose ir sakoma, kad vedybinis gyvenimas skirtas ne malonumams, o tobulėjimui. Sutuoktiniams Vedos pateikia konkrečius nurodymus, kaip dirbti su savimi. Pavyzdžiui, atliekant aukojimus dorybės gunoje. Būtent tokie aukojimai labai greitai ir efektyviai mažina šeimyninį egoizmą ir tuo pačiu gerina tarpusavio santykius.

Ji: Kas tas šeimyninis egoizmas? Maniau, kad tai individuali atskiro žmogaus savybė.

Autorius: Jūs teisi, tai labai individualu. Bet pagalvokite, ką iš tiesų reiškia, pavyzdžiui, žodžiai „mano giminaičiai“?

Ji: Kad jie mano, o ne, sakykim, kaimyno.

Autorius: Teisingai. Todėl egoizmo sąvoka aprėpia ne tik patį žmogų, bet ir tai, kas jam priklauso. Vyrui priklauso žmona, žmonai – vyras, jiems abiems priklauso vaikai, butas, automobilis, dar kažkas. Taigi matome, kad šeimyninis egoizmas apima visus šeimos narius. Jeigu jo susikaupia per daug, tai santykiai tarp jų visų neišvengiamai pašlyja. Todėl dar iki vedybų reikia mokytis teisingai organizuoti šeimyninį gyvenimą ir kaip teisingai išsirinkti gyvenimo palydovą. Be šių žinių sukurti laimingą šeimą nepaprastai sunku.

Ji: Bet juk svarbiausia meilė, o ne žinios. Argi ne meilė mums padeda atrasti gyvenimo draugą? Jeigu Vedos reglamentuoja vedybas su išskaičiavimu, tai apie kokią laimę paskui galima kalbėti?

Autorius: Be abejo, meilė yra aukščiausia laimės pasireiškimo forma.
Tačiau žinios apie charakterio lavinimą meilei netrukdo.

Šeimyninės Laimės Jums linkintys
„Vestuvių ekspertai“
www.smagiosvestuves.lt
www.vijolina.lt

Medžiaga publikuota  Vedų kultūros centre.
http://www.veducentras.lt/