Archive for » Gruodis, 2009 «

091228-vestuves-kaip-issirinkti-zmonaŠiai iš ties nepaprastai užduočiai iliustruoti pasitelksime Dr. Paul Dobransky sukurtą sistemą, jo išsikirtais charakterių tipais.
Visi tikriausiai esame girdėję, jog žmones pagal polinkį bendrauti sąlyginai galima suskirstyti į intravertus – ekstravertus, o jų požiūris į pasaulį mums turėtų pasakyti,  kas jie yra - optimistai ar pesimistai.

Žinoma, temperamentų tipai neapibrėžia nei žmogaus dorovės, nei jo socialinio vertingumo. Nėra „gero” ar „blogo” temperamento, o kiekvienas jų tipas turi kaip teigiamų, taip ir neigiamų pusių. Tačiau, temperamentas, kad ir koks jis būtų, mums augant ir bręstant kaip asmenybėms, apauga naujais įgūdžiais ir patirtimi. Kitaip kalbant, tokiu būdu formuojasi mūsų charakteris.

Paprastai žmogui yra būdingas vienas kažkuris  dominuojantis charakterio tipas, kad ir „atskiestas“ kitų charakterio tipų.

Tokiu būdu, brangūs jaunikiai, pasitelkę vaizduotę, galėtume išskirti keturis moters tipus:

„Karalienė“
Tvarkyti namus lyg ir moka kiekviena moteris, tačiau viena tai darydama kankinasi, o kita šitaip… ilsisi. Jos namai visada pilni svečių, traukia aplinkinius kaip magnetas. Juose malonu pailsėti, atsigauti. Visada žinai, kad čia užėjęs jausiesi laukiamas ir svarbus. Beje, tai nereiškia, kad tokia moteris turi būti namų tvarkytoja. Ji gali netgi neužsiimti namų ruoša. Tiesiog kad ir kur ji būtų, visur mato savo ūkį. Jai reikia viską žinoti, kontroliuoti, apskaičiuoti. Ji gali vadovauti didelei firmai: jei dėl tokios moters perdėto apdairumo bei baimės rizikuoti firma ir netaps savo srities lydere, tai tikrai nebankrutuos.

Atitinkamai tokia vadovė elgsis ir su savo pavaldiniais - rūpinsis jų nuotaikomis, asmeninėmis problemomis, norais. Pas tokią moterį vyrus traukia kaip pas mamą - net nesvarbu, kiek jai metų, šalia jos visada saugu ir ramu.
Tokia moteris, dažnai prisiima funkciją rūpintis kitais, kartais iki absurdo - ji kažkodėl jaudinasi, kad jos bendradarbis dar nepietavo ar kad nepatogiai įrengta jo darbo vieta… Ji gali būti puiki visuomenės veikėja, prodiuserė, renginio vedėja, klasės auklėtoja, bet kas - savo teritorijoje ji visada elgsis kaip rūpestinga šeimininkė.

Tai ginanti, tvarkinga ir išmintinga moteris. Ji yra disciplinuota lyderė ir puiki patarėja, kuri mėgsta mąstyti ir elgtis pagal aiškias taisykles. Jai patinka mokytis ir mokyti kitus, patinka kuomet kiti vertina jos protą ir prašo patarimų.  Tokio tipo moteriai daug maloniau bendrauti su vienu žmogumi, nei su mase nepažįstamų žmonių,  nes jai norisi įsiklausyti… Jos emocijos teigiamos ir stabilios. Mąstymo bruožai labiau remiasi kairiuoju pusrutuliu, logika, tvarka, racionalumu ir objektyvumu. Jai patrauklus Vyras yra priešingame polyje esantis Artistas, kuris kartais mėgsta būti užsispyręs, kategoriškas ir kūrybingas.

Trūkumai: kitų teisimas, vertinimas, pasyvumas, egoistiškumas.

„Kovotoja“
Geriausiai šio tipo moteris jaučiasi situacijose, kai reikia ko nors siekti: darbo, paaukštinimo, vyro, laimės…  Tačiau jos kovos priemonės - moteriškos. Tokia moteris gali būti švelni, žavi, mėgstanti puoštis ir koketuoti. Į savo žavesį, rūbus, įgūdžius ir žinias ji žiūri kaip į naudingus ginklus. Tik turėdama tikslą, kurio siekia, ji jaučiasi gyvenanti ne veltui.
Kovotoja labai gerai žino, ko nori: ar ji siekia kilti karjeros laiptais, ar įgyvendinti savo sumanymą, ar užkariauti mylimo vyro širdį. Neišsenkančios jos kūrybos sritis - priemonės tikslui pasiekti. Ir tai nereiškia, kad ji apsimetinėja, tiesiog pasiekti užsibrėžtą tikslą - jai didžiausia ir svarbiausia vertybė.

Kovotoja elgiasi visiškai natūraliai. Tikslas ją veikia kaip narkotikas - jos akys užsidega, jai tarsi išauga sparnai. Gyvenimas įgauna prasmę. Dėl tikslo tokia moteris gali paaukoti laisvalaikį, ramų gyvenimą, žmogiškus santykius. Ji nemoka rūpintis žmonėmis, kaip šeimininkė, nes pasaulyje, kuriame ji gyvena, bičiuliais gali tapti tik kovos draugai, o ir mylimasis - arba kovos draugas, arba žmogus, kurį reikia užkariauti.

Ši moteris gyvena idėjų pasaulyje. Jos namai spartietiškai paprasti, tačiau patogūs. Juk jie turi būti prieglobstis, kuriame ji atgautų jėgas. Beje, jeigu kovotoja neturi sferos, kurioje jaučiasi reikalinga, mūšio lauku ji paverčia savo namus, kurdama namiškiams tikrą pragarą: nuolatiniu nepasitenkinimu, santykių aiškinimusi, priekabių ieškojimu. Jai būtina turėti tikslą – ne taip svarbu kokį.

Tokia moteris - tikra gamtos stichija. Pasitikinti ir pasiryžusi įveikti bet kurią užduotį. Veržli, konkuruojanti ir analitiška. Nuožmi kovotoja ir tvirta savo draugų, šeimos ir artimųjų gynėja. Ji ambicinga, susikaupusi ir ryžtinga. Drausminga ir darbšti.

Kovotojos mąsto logiškai, tvarkingai ir gerbia taisykles, kaip ir Karalienės. Tačiau mažiau ieško kompromisų, labiau laikosi savo nuomonės ir visada yra pasiryžusios konfliktuoti ar imtis bet kokių veiksmų, kad tai įrodyti. Jos paprastai turi keletą artimų draugų, kurie pripažįsta ir gerbia jos kovingumą. Kovotoja galima pasitikėti tose situacijose, kuomet užduotis turi būti atlikta labai kruopščiai.

Privalumai: pasitikėjimas, koncentracija, nepriklausomybė. Silpnybės: impulsyvumas, nejautrumas, grubumas.

„Artistė“
Daugelį moterų dėmesys trikdo, tik ne šią. Gyvenimas jai tarsi scena, kur ji turi būti tobula. Ji - grožio specialistė. Ji moka tobulai atstovauti savo pasauliui: įstaigai, namams, šeimai, vyrui ar mėgstamai veiklos sričiai (verslui, menui, mokslui). Socialiniame gyvenime ji gana pasyvi, tačiau ne todėl, kad nepasitikėtų savimi - ji tiesiog laukia princo ant balto žirgo, kad papuoštų jo gyvenimą savo švytėjimu - lyg brangakmenis.
Tokia moteris dalykiniame susitikime, nepratarusi nė žodžio, gali padaryti daugiau nei be perstojo kalbantis firmos direktorius. Savo išpuoselėtu įvaizdžiu ji tarsi spinduliuoja informaciją, kad firma yra klestinti ir patikima. Jos namai taip pat išpuoselėti - ji moka parinkti gražius daiktus, derinti spalvas, kurti žaidimo atmosferą. Rengdama kviestinę vakarienę, ji ieškos įmantriausių receptų, patiekalus stengsis visaip papuošti, pasirūpins stalo serviravimu: įrankiai, servetėlės, žvakės… Šeimininkei svarbiausia, kad valgis būtų skanus ir sotus, o moteris-artistė nesirūpina, ar jos patiekalas pasotins, - jai kur kas įdomiau eksperimentuoti.

Tokia moteris nepapratai kūrybinga, energinga, linkusi į nuotykius. Vakarėlio siela, žmones natūraliai traukia prie jos. Ji lengvai moka daryti daug darbų ir bendrauti su daug žmonių vienu metu. Ji remiasi ne knygų, o savo pačios gyvenimiška patirtimi ir nuojauta. Joms puikiai sekasi vaidyba, renginių, laidų vedimas, aktyvūs pardavimai - visos profesijos, kuriose tenka daug bendrauti su kitais.

Jos pasikliauja savo prigimtiniais instinktais, o tai visada traukia kitus žmones. Labai aukštas jų emocinis intelektas. Jos puikiai jaučia kitus žmones, labai greitai randa bendrą kalbą. Lengvai užkrečia savo emocijomis kitus. Vengia užsisėdėti vienoje vietoje, mėgsta keliauti, švęsti, linksmintis.

Privalumai: pasitikėjimas, spontaniškumas, dinamiškumas. Trūkumai: nenuspėjamumas, nesirūpinimas kitais, polinkis į riziką.

„Poetė“
Šalia tokios moters vyrai staiga prisimena seniai pamirštas savo idėjas, ima girtis nebūtais žygdarbiais… Tokią draugę moterys paprastai vengia kviestis į savo šeimą, nors labai mielai su ja bendrauja vienos - ji visada turi daug sumanymų ir energijos. Beje, dažnai poetė įkvepia, įkalba žmones kokiai nors veiklai, o pati dingsta… Ji nemėgsta buitinių rūpesčių, konkrečių darbų savo idėjai įgyvendinti. Poetė lengviau nei kitos moterys prisitaiko prie judraus darbo ar gyvenimo būdo, neskausmingai keičia gyvenamąją vietą, tačiau gyvenimas šeimoje - buitis, kasdienybė, rutina - tai ne jai.

Ypač daug tokių moterų pasirenka meno sferą. Jos mintys ir dvasia yra atviri giluminiam pasaulio priėmimui. Ji idealistė, romantikė, poetė, rašytoja, dailininkė. Medituojanti, kvailiojanti, priverčianti mus nusijuokti. Tačiau kartais pritrūkstanti ryžto pakovoti už save. Kartais pasyvi ir užsidariusi. Intravertiška.

Privalumai: kūrybinga, rūpestinga. Trūkumai: pasyvi, tingi, pernelyg jautri.

Tai štai, gerbiami esami ir būsimi jaunikiai, apsiginklavę šia neįkanuojama informacija, Jūs galite visai profesionaliai dažniau ir atidžiau nužvelgti savo išrinktąsias (paprastai mes matome tik jų fantomus) ir neskubant (labai svarbu!) nustatyti, koks gi emocinis energijos pobūdis jose dominuoja.

Na, o toliau…toliau bandykite subtiliai orientuotis pagal situaciją  ir intuiciją…

Matote, tikra moteris į vyriškos logikos rėmus niekaip netelpa.

Labai nuoširdžiai ir Jums rekomenduojame jų ten NESPRAUSTI, kad ir kokie berniokiškai tyri ir skaidrūs būtų Jūsų ketinimai. Prieš pasiduodami tokiems pasiaukojantiems bandymams, visada prisiminkite tūkstantmečiais grynintą ir nesuskaičiuomą kartų vyriškosios žmonijos dalies patikrintą liaudies išmintį:  „moteriška logika yra ten, kur nėra jokios logikos.“ Galbūt tai nors iš dalies Jus apsaugos nuo tiesiog lygioje vietoje staiga atsirandančių nemenkų rūpesčių… :)

Sėkmingų įžvalgų Jums linkintys
„Vestuvių ekspertai“

www.smagiosvestuves.lt;
www.vijolina.lt

Susiję straipsniai:

Vestuvės. 33 patarimai vyrams prieš tai…
Vestuvės - kaip paįvairinti šeimos gyvenimą
Išmokime džiaugtis!

091221-vestuvese28093kaip-paivairinti-seimynini-gyvenimaMan asmeniškai šeimyninio gyvenimo įvairinimo problema atrodo ganėtinai dirbtina.
Ji, žinoma, gali iškilti visu gražumu, bet tik tada, kai santykiai ima sparčiai blėsti… Tada paįvairinimo klausimas gali skambėti jau kaip santykių gelbėjimo klausimas.

Šiaip jau, visi sveiki santykiai tarp vyro ir moters vystosi natūraliu būdu. Potraukis vienas kitam pereina į seksą, reti iš pradžių pasimatymai perauga į bendrą gyvenimą. Atsiradus vaikams interesų ratas persistumia jų pusėn, o toliau viskas kartojasi vėl ir vėl. Visa tai yra lydima šeimos gyvenimo sąlygų pasikeitimu: pradžioje pasimatymai gatvėje, vėliau dar kažkur, po to bendras gyvenimas kažkur nuomojamame bute, po to egzistavimas savo teritorijoje…

Bet kuris su savo pusele gyvenantis žmogus gali prisiminti tuos momentus, kada jis matė ar jautė, kad jo puselė ima nuobodžiauti. Santykiai tampa lyg ir sustingę. Net nežinau kaip apibrėžti šį jausmą. Taip atsitikti gali bet kurioje veiklos sferoje. Bet kokios rūšies reiškinio egzistavimas paklūsta tiems patiems dėsniams. Vienas iš jų skamba taip: „kas nesiplečia, tas turi tendenciją trauktis“.

Kitais žodžiais tai būtų galima apibudinti maždaug taip: niekas negali išlikti tame pačiame stovyje – viskas arba gerėja, arba blogėja. Tai, kas mums atrodo stabilu, iš tiesų aktyviai vystosi.

Kitu nerašytu dėsniu būtų galima apibudinti egzistavimą dviese.
Žmonės seniai pastebėjo, kad du žmonės, pasitikintys vienas kitu, gali kompensuoti vienas kito trūkumus ir padidinti dorybes. Tai galioja ne tik vyrų-moterų santykiams. Tai bedras egzistensijos dėsnis. Tokius du žmones galima būtų pavadinti porininkais. Dažnai pasitaiko, kad porininkai yra tos pačios lyties. Tai nekeičia reikalo esmės, nes šis dėsnis galioja ir susituokusioms poroms.
Vyras ir moteris privalo būti porininkais.

Kitas klausimas, kaip to pasiekti. Juk čia tūkstančiai niuansų, kurie įsiskverbia į reikalo esmę, užtemdydami aiškų šio klausimo suvokimą.

Kas gi dar, be bendro tikslo ir tarpusavio spratimo, gali palaikyti porininkų domėjimąsį  vienas kitu?

Bet kuriai porai yra būdinga, kaip minėjau, kompensuoti vienas kito trūkumus bei palaikyti ir vystyti dorybes. Tam, kad galėtumėte pamatyti savo porininko dorybes ir trūkumus, būtinos įvairios gyvenimiškos situacijos, kuriose jos galėtų pasireikšti.  Todėl santykių įvairovės esmė yra paties gyvenimo įvairovėje ir tiesiogiai priklauso nuo kiekvieno porą sudarančio individo.

Idealus vaizdas gali gautis, jei pabandysite retkarčiais pakeisti poros lyderį. Vyro ir moters lyderiavimas paeiliui šeimoje gali pasidartyti tiesiog gyvybiškai svarbiu. Jei poroje lyderiauja visą laiką vienas, tai santykių sustabarėjimas neišvengiamas. Žinote, čia kaip džiaze. Groja trys muzikantai: mušamaisiais, saksafonu ir pianistas. Kai melodija vystoma visų trijų iš karto, tai labai gražu, bet greitai nusibosta. Ir jūs net apsidžiaugiate, kuomet du iš trijų pagaliau nutyla, o kuris nors vienas ima demonstruoti atlikimo meistriškumo stebuklus. Ne veltui džiazą vadina gyva muzika.

Kad Jūsų povestuviniai santykiai taip pat kuo ilgiau išliktų gyvi, leiskite vienas kitam atlikti solo partiją, netgi tada, kai tradicijos ir visi Jūsų pažįstami ar giminaičiai Jums sako, kad taip daryti negalima. Mat, visi yra įpratę, kad lyderis šeimoje turi būti vienas. Kitaip tiesiog nebūna.
Bet, tokia situacija slopina visus Jūsų porininko įpatumus ir gebėjimus. Jei Jūs niekada neleisite savo puselei atlikti solo partijų, Jūs patys iš savęs atimsite neprasikalusias porininko dorybes.

Kaip gi tai reikėtų techniškai padaryti?
Negi reikia leisti moteriai nustatinėti šeimos nekilnojamo turto strategiją, o vyrui – šeimos maitinimo strategiją?
Žinoma, ne.  Laikykitės dantimis ir nagais savo nusistovėjusios šeimoje  hierarchijos  vietos. Juk, jei Jūs ją prarasite, tai prarasite ir save, ar ne?

Juokauju, žinoma. Jei kalbėti rimtai, tai leiskite savo porininkui lyderiauti toje srityje, kurioje jis jaučiasi labiausiai kompetetingas.  Pvz., visai nereikėtų susikrimsti, jei žmona daug geriau nusimano kompiuteriuose, ar muzikoje. Galima gi kartu išnaudoti jos gabumus, pvz., kad sukurti šeimyninį verslą? Ir ji, be jokios abejonės, turėtų būti lyderiu šioje srityje.

Keletas patarimų, susituokusioms poroms:

1.    Nustatykite, kas kiekvienam iš Jūsų sekasi geraisiai.
2.    Leiskite būti lyderiu šioje srityje tam, kas iš tiesų geriau šioje srityje nusimano.
3.    Pradėkite aktyvią veiklą kartu toje srityje.

Tokiu būdu, Jūs sukursite gyvenimo įvairovę apskritai ir, atitinkamai, šeimyniniuose santykiuose taip  pat. Nuomonė, jog gyvenime turi būti vienas lyderis ir „valdžios vertikalė“ bet kokioje grupėje, nėra gyvenimiška, kad ir kas tvirtintų, jog tai ne taip.

Jūs galite sukurti praktiškai neribotą skaičių gyvenimo sričių ir šeimyninių santykiu įvairovę, leisdami savo porininkui realizuoti geriausias savo savybes ir talentus, einant jam lyderiavimo toje gyvenimo srityje keliu.

Šeimoje tai visiškai įmanoma – turėti savo lyderį kiekvienoje veiklos srityje, padedant jam išplėsti jo įtakos sferą. Tokį principą galima būtų pavadinti šeimynine demokratija. Bet, su demokratija, kuri Jūsų šeimoje egzistuoja dabar – tai neturi nieko bendro :).

Pabandykite tai padaryti ir Jūs pamatysite, kaip pasikeis Jūsų gyvenimas, koks pilnesnis jis taps.
Nepamirškite, jog tai būtina daryti abiems, kaip ir bet ką tikroje poroje…

Įvairiaspalvių šeimyninių santykių Jums linkintys
„Vestuvių ekspertai“

Vytas Kokšta
www.smagiosvestuves.lt
www.vijolina.lt

Susiję straipsniai:

Vestuvės. Ko po jų tikimęs?
Meilė ar “piniginiai-prekiniai santykiai”?
Vestuvės. Kaip harmonizuoti santykius?

091214-vestuves-kodele-po-vestuviu-zmones-nori-vaikuNa, kalbėti apie visus žmones iš karto gal būtų kiek per drąsu – sudėti visus į vieną lentyną gali ir nepavykti… bet, apie bendras tendencijas pasamprotauti – kodėl gi ne?

Pradėčiau nuo to, jog biologinis giminės pratęsimo instinktas – mokslininkų nėra įrodytas… (10 proc. daugiausiai).

Gyvūnų pasaulyje toks instinktas, žinoma, egzistuoja.
Pas žmones jis, matyt, taip pat turėjo išlikti, bent jau kaip biologinis palikimas. Bet, visaapimančio egocentrizmo fone šio instinkto įtaka, pirmiausia, yra minimali, o antra – kas gi šio instinkto balsą iš tiesų sugeba atskirti nuo sukto savo proto balso?

Šiaip jau, logiška būtų daryti prielaidą, jog žmonija stabiliai egzistuoja tik todėl, kad seksas (dažniausiai) – labai jau malonus procesas. Matyt toks ir buvo Kūrėjo užmanymas J.
Protas blokuoja instinktus, o seksualinis instinktas  blokuoja protą – štai jums ir abipusė kompensacija. O, vaikai… vaikai, lyg ir šalutinis produktas.

Kita vertus, giminės pratęsimo socialinis instinktas – sudaro mažiausiai 50 procentų. Mat, norėti vaikų yra „malonu“. Tai lyg ir kiekviename žmoguje įdiegta socialinė programa. Ir labai gali būti, jog ji remiasi tuo pačiu neryškiai išreikštu biologiniu instinktu. Bet, šios programos prasmė, greičiausiai, yra ne tiek žmogiškosios giminės, kiek paties sociumo išlikimo užtikrinime – kas, sutikite, ganėtinai skirtingi dalykai.

Į tą pačią krūvą galima būtų suversti ir tradicijas, ir bendrą supratimą, kas tai yra laimė, kas tai yra šeima, ir iš viso -  kokia yra žmogaus gyvenimo šioje žemėje prasmė. Visa tai yra intelektualinis jovalas, kuris, be viso ko, dusina biologinį instinktą. Kuo daugiau samprotavimų, tuo mažiau natūralumo.

Kokios yra ryškiausios vaiko, kaip priemonės, panaudojimo tendencijos ir priežastys?

· Noras būti laimingu -  prie jo galima priskirti savęs gailėjimą bei kitas infaltilizmo apraiškas. „Niekas manęs nemyli, aš savęs nemyliu – tai nors vaiką priversiu save mylėti!”  Būtent “priversiu”, nes jei gimdyti vaikus taip nusiteikus, tai kaip tik tuo viskas ir baigsis.
·    Vaikas,  kaip manipuliavimo instrumentas. Daugelis moterų mėgsta šį žaidimą, o daugelis vyrų ant jo užkimba. Nors, teisybės dėlei reikia pasakyti, jog pasitaiko ir tėtušių, kurie be skrupulų išnaudoja vaiką, kaip psichologinio spaudimo priemonę. Bet, dabar mes kalbame apie kiek ankstesnę stadiją, kada vaikas dar tik projektuojamas.
·    Noras vaikų sąskaita aprūpinti save. Išlikimas – tai jau daugiau-mažiau adekvati priežastis. Skamba ne taip pakylėtai, bet už tai sąžiningai. Juk blaivus išskaičiavimas visada geriau nei pati  nuostabiausia saviapgaulė, ar ne? J
·    Vaikas, kaip žaislas ar pramoga. Šis variantas yra gyvenimo pagal socialinę programą pasekmė. Kai žmogus įpranta visą laiką vytis kažkokius tikslus, tai anksčiau ar vėliau (bet neišvengiamai) ateis momentas, kada lenktynės baigsis ir žmogus atsidurs tuštumoje. Tiksliau, jis visą laiką joje ir buvo, skirtumas tik tas, kad sustojęs žmogus tai aiškiau supranta.
Tradicinė („virtuvinė“) tokiais atvejais rekomendacija  – „gimdyk vaikus ir bus tau gyvenimo prasmė“.

Derėtų atkreipti dėmesį, jog kalba eina apie savo gyvenimo pakeitimą vaiko gyvenimu. Vaikas, paaugęs, ačiū už tai tikrai  nepasakys. Tai gal geriau įsigyti šunį?..

·    Vaikas, kaip savo klaidų ištaisymo būdas – taip pat pakankamai populiarus reiškinys. Vaikas šiuo atveju panaudojamas kaip galimybė pragyventi savo gyvenimą iš naujo. Ir ne šiaip sau pragyventi, o pragyventi gerai ar bent jau įrodyti visam pasauliui savo tiesą. „Kai turėsiu savo vaikų, aš juos auklėsiu visiškai kitaip“. „Kai turėsiu vaiką, aš jį išmokysiu, kaip reikia teisingai gyventi“.

Visa tai, suprantama, taip pat yra ne kas kita, kaip asmeninių kompleksų žaidimai. Gaila tik, jog tėvų infantilumo ir nelaimingumo auka šiame žaidime vėl tampa niekuo dėti vaikai.

·    Vaikas – kaip mirties baimė
– kur kas mažiau populiarus, bet taip pat egzistuojantis variantas.

Išvardintų savybių tendencijas savyje turi beveik visi tėvai. Ir kas įdomiausia - kuo daugiau jie apeliuoja į instinktą, tuo jų savimonė yra mažiau adekvati ir tuo didesnis problemų palikimas yra perduodamas vaikams.

Vertas dėmesio momentas yra ir tai, jog šiuolaikiniame pasaulyje vis labiau populiarėja taip vadinamas „šeimos planavimas“. Tai reiškia, jog vaikas gimsta ne natūraliai susiklosčius aplinkybėms, o… planuotai. O kur planas – ten protas, kur protas – ten, kaip žinia, vilkinimai ir prieštaravimai…

Apibendrinant galima daryti prielaidą,  jog daugumoje atveju vaikai gimdomi su tam tikra tėvų egoistinių interesų diktuojama potekste. Vaikas pats savaime jau nebegimsta. Jis pats ir jo gyvenimas yra suplanuotas. Vaikas tampa priemone.
Štai tokios nelinksmos ryškėja nūdienos realijos…

O, jeigu jau taip, tai gal kur kas sąžiningiau būtų pagimdyti vaiką „iš išskaičiavimo“ ir to neslėpti? Nes kas gi dabar gaunasi - išskaičiavimas yra visada, o tėvai nė už ką net sau to nenori prisipažinti…

Vėliau, kai ateina laikas pradėti vaiką mokyti vienokį ar kitokį tėvų užmanymą išpildyti, pradedama dangstytis tėvų meile ir kitais (pačiais kilniausiais!) ketinimais.
Saviapgaulė ant saviapgaulės…

Rezultatas – sužalota vaiko psichika. O tai jau jokiais kilniais ketinimais nepateisinama ir be galo sunkiai pataisoma.

Todėl labai rekomendotume prieš planuojant vaikus atlikti tokį paprastą testą:

·    Ar Jūs laimingi? Tiesiog čia ir dabar, šiandien ir be jokių išlygų.
·    Ar Jūs patenkinti savo gyvenimu? Ar Jums viskas gerai?
·    Ar Jūs neturite neišspręstų problemų? Ar neturite sklolų?
·    Ar Jūsų gyvenimas yra pilnai užpildytas? Ar Jums nereikia niekur skubėti?

Tik atsakę į visus klausimus teigiamai, Jūs galite sąžiningai sau atsakyti – ar Jūs tikrai norite vaikų.
Tik taip gautas atsakymas nebus Jūsų kompleksų padiktuotas žaidimas. Tik tada tai bus tikras sielos noras.

Priešingu atveju, neguoskite save iliuzija, jog Jūs tiesiog norite vaiko. Šioje zonoje viskas labai ir labai nepaprasta. Netgi jei Jūs nuoširdžiai nematote jokių egoistinių motyvų – tai dar nereiškia, kad jų iš tiesų nėra.

Didelė bėda atsitinka ir tada, kai vaikas yra paverčiamas asmeninės laimės pasiekimo programos dalimi – „Būsiu laiminga, kai pagimdysiu vaiką!“

Paprastai tokiame žaidime neišlošia niekas.
Bet, pralaimėti galime visi…

Atsakingų sprendimų Jums linkintys
„Vestuvių ekspertai“

Vytas Kokšta
www.smagiosvestuves.lt
www.vijolina.lt

Susiję straipsniai:
Išmokime džiaugtis!
Smagios vestuvės - kas tai?
Vestuviniai kuriozai